მამულის დაბადება ლიტერატურის სულიდან (ენის რეფორმა როგორც სეკულარიზაციული პროექტი)

ritorikaSi sweria, yvelaferi SesavliT unda daiwyoo

ilia WavWavaZe, „kacia, adamiani?!“

 

gasuli saukunis 80iani wlebis bolos ilia WavWavaZiseuli „mamuli, ena da sarwmunoeba“ erovnuli moZraobis lozungad da qarTuli identobis formulad iqca. Cemi azriT, ilias triada imdenad qarTuli identobis formulas ar warmoadgens,[1] ramdenadac siuJetur birTvs, romelic ilias pirvel nawarmoebebSi Caisaxa, Semdeg ki mis politikur TeoriaSi gaiSala. Aam siuJetSi ena da sarwmunoeba mamulTan aris dakavSirebuli. statiis mizani ilia WavWavaZis politikuri Teoriis siuJetis sekularizaciis konteqstSi ganxilvaa,[2] am sityvis sarwmunoebis formebis da qcevis modelebis religiuridan sekularul sferoSi gadmotanis mniSvnelobiT.[3] ilias metasiuJetSi sakraluris da sekularulis damokidebulebis gaazreba axal paradigmaSi xdeba. niSandoblivia, rom es procesi literaturul enaze refleqsiiT daiwyo, amitom ganxilvas eniT daviwyeb.

 

ilias 1861 w. „ciskarSi“ gamoqveynebulma satiam „oriod sityva Tavad revaz Salvas Zis erisTavis kazlovis-mier „SeSlilis“ Targmanzeda“ „mamaTa da SvilTa brZolas“ misca dasabami. am statiaSi mamulic enac da sarwmunoebac sakraluri niSniT moixsenieba – samive „RvTaebrivi saunjea“, magram rogoria iliaseuli gageba sakralurisa da riTi gansxvavdeba igi „mamaTa“ „sakralurisagan“?

 

Tavdapirvelad statiis konteqstis da misi interteqstualuri kavSirebis dadgenas Sevecdebi. iliam „oriod sityva...“ peterburgSi yofnisas dawera. „oriod sityvas“ ilia karamzinis sentimentalur skolaze SeteviT iwyebs. sentimentalizmze Seteva SemTxveviTi ar aris da rusuli literaturuli debatebis konteqstSi unda ganixilos.[4] sentimentalizmis winaaRmdeg brZola rusuli relizmis programis Camoyalibebis nawilia, romlis erTi aspeqti ritorizmis braldebaa, meore ki literaturuli sivrcis sazogadoebis sivrcisadmi gaxsna. relaizmis da sentimintalizmis dapirispirebaSi ritorizmis kritika uSualobis da auTenturobis kliSirebul formebad qcevis konteqstSi Cndeba. puSkinTan da gogolTan mWermetyveleba negatiuri cnebaa, romliTac isini karamzinis skolas axasiaTeben. ritorizmTan dapirispirebis Semdegi etapi belinskis realizmis Teoriaa, romelic 40-iani wlebidan rusuli realizmis programad iqceva. belinski, romelic sentimentalizmis kritikis ZiriTad punqtebs imeorebs, ritorikuls esteTicizmTan, gayalbebasTan aigivebs, romelic socialuri realobis gamoxatvas uSlis xels da mas „bunebrivis“ cnebas upirispirebs. belinskis gavlena iliaze did eWvs ar iwvevs. citata belinskis statiidan ilias „pasuxs“ epigrafad aqvs wamZRvarebuli.[5] CvenTvis saintereso iliaze rusuli realizmis gavlenis dadgena ki ar aris, aramed imis garkveva, Tu ra mniSvnelobas iZens ruseTidan importirebuli diskusia qarTul konteqstSi. sentimentalizmis kritika saqarTveloSi, sadac am literaturul mimarTulebas didi mniSvneloba arasodes hqonia, did efeqts ver moaxdenda. samagierod ritorizmis kritikam, romelic ruseTSi sentimentaluri skolis winaaRmdeg Setevis mTavari Semadgeneli nawili iyo, qarTul konteqstSi adgilobrivi ritorikuli tradiciis kritikis elferi SeiZina da Sesabamisad „mamaTa“ mwvave reaqcia gamoiwvia. axla ki qarTul ritorikul tradicas gadavavloT Tvali imis gasarkvevad, Tu ras daupirispirda ilia WavWaZe.

 

 

qarTuli ritorikuli tradicia da misi implikaciebi

 

qarTuli ritorikuli tradicia anton pirvelidan iwyeba. „ritorika rogorc saxelmZRvanelo an traqtati“ – wers germaneli slavisti da kulturis mkvlevari renate laxmani – „kulturis organizaciis an reorganizaciis periodSi metateqstualur statuss iZens da kulturis TviTaRweris procesze garkveuli gavlenis moxdena SeuZlia.“ (laxmani 1994:51) samwuxarod ritorikis gavlena qarTul kulturaze am mxriv sruliad Seuswavlelia. am amocanis srulyofilad gadawyveta erTi statiis farglebSi SeuZlebelia da amitom problemas mxolod zogadad Sevexebi. SeuZlebelia daeTanxmo anton I-is moRvaweobis qarTul sabWoTa enaTmecnierebaSi miRebul azrs, Tiqos antons qarTuli enis ganviTareba Seeferxebinos. piriqiT, qarTuli enis aRweraSi, normirebaSi da ganviTarebaSi anton I udidiesi wvlili miuZRvis. Tavdapirvelad gavarkvioT, rogori iyo antonis „enis ideologiuri“ tradicia. anton I-is moRvaweoba zogadad qarTuli kulturis renesansis konteqstSi unda ganvixiloT. Emisi kuturuli modeli klasikuri xanis qarTuli saeklesio da filosofiuri skolaa, romelic, enis doneze rom davrCeT, bizantiuri ritorikis gavlenas ganicdis. antonma „aSkarad mianiWa upriratesoba Zvel qarTuls, rogorc sasuliero Txzulebebis enas, kerZod ioane pertriwis stils, oRond es mxolod sayrdeni iyo, garkveuli bazisi, romelsac daefuZna anton kaTalikosis mier Tavisive SemuSavebuli Teoriuli winamZRvrebis mixedviT SemuSavebuli mZie, RvlarWnili, ukiduresad garTulebuli metyveleba“ (jorbenaZe 1987:4). Znelia im azrs daeTanxmo, rom antoni petriwis mxolod stilistur gavlenas ganicdida. petriwis stilze orientacia Zalian mniSvnelovani filosofiuri da kulturuli implikaciebi aqvs. antonis „wyobilsityvaobas“, romelic misi msoflmxedvelobis garkveul Sejamebas  da amave dros qarTuli literaturuli kanonis Seqmnis pirvel cdas warmoadgens, kerZod ki mis meSvide nawils „Tvis qarTvelTa sibrZnis-moyvareTa kacTa mwignobarTa“ rom gadavavloT Tvali, davinaxavT, rom pirveli adgili udaod ioane petriws ekuTvnis, romelsac antoni me-5 Tavis 12 iambikos uZRvnis. erT-erTi SesaZlo axsna imisa, Tu ratom imsaxures ioane petriwi antonis gansakuTrebul damokidebulebas ara marto misi statusia, rogorc qarTuli filosofiuri skolis Semqmnelisa, aramed isic, rom petriwi aseve pirvel gramatikosad aris miCneuli, moRvawed, romelmac pirvelad scada qarTuli samecniero da saliteraturo enis normebis dakanoneba da amgvarad antonis winamorbedi da garkveul wilad misi „rol-modeli“ iyo. prokles komentarebis bolosityvaobaSi petriwi saubrobs „ukanono weraze“ da ukanono da uxelovno kiTxvaze da aqve vrceli gramatikuli komentaric mohyavs. (kekeliZe 1960:287). ioane petriwis azriT „ritoroba“ da „Rrammatikosoba“ aris „momxuewel ... enisagan yovelsave barbarozebrobasa“ (ioane petriwi 1937:233, kekeliZe 1960:293). amrigad (saliteraturo da samecniero) enis struqturirebas ritorikis da gramatikis meSveobiT petriwTan civilizaturoli funqcia ekisreba. swored am tradiciis warmomadgenelia antonic da swored am kuTxiT unda davinaxoT antonis gramatikuli da ritorikuli saqmianoba.

 

antonis pirvel gramatikaSi (1753), romelic antons somexi ganmanaTleblis mxiTar sebastacis gramatikidan uTargmnia Tu uTargmninebia, sakuTriv gramatikis garda ritorikis sakiTxebic, kerZod e.w. sami stilis Teoriac aris Sesuli. 1764 w. ki antons imave mxiTar sebastacis ritorikac uTargmnia. ritorika zogadad da sami stilis Teoria kerZod mxiTarTanac antikur safuZvlebs eyrdnoba, antonTan ki odnav gansxvavebul konteqsts iZens. ras gulisxmobda antonis sami stilis Teoria? gramatikaSi antoni ganasxvavebs „sinaqsrisa da moTxrobaTa“ stils, „romelsa aqus simcire rCeulmozraxobisagan, garna ufrore advil gasagon vidremde ars yovelTa“, saSualo stils, „romelsa saSualqcecai aqus rCeulmozraxobisagan da tbilsityuaobisagan da ara ars egoden advil gasagon yovelTa, viTa-igi ars sitxzuei umetesTa kerZoTa saRmToTa werilTasa“ da maRal stils, „romelsa sruliad aqus rCeulmozraxobisagan da tkbilsityuaobisagan da ara ars gasagon yovelTan, aramed mxolod mecnTa Soris aqus nayofi Tuisi“. (bagrationi 1997:383). aqedan yvelaze rTuli „maRali“, „sibrZnis metyvelebis“ stilia. es mesame stili aris sakuTriv literaturis stili, Tumca literaturis gageba antonTan ufro farToa, da sakuTriv mxatvruli literaturis garda mecnierebasa da filosofiasac moicavs (antoni asaxelebs dionise ariopagels, aTanase dids, basili kesariels, grigol nosels, maqsime aRmsarebels; qarTvelTagan ioane petriws, daviT aRmaSenebels, efrems mcires da arsen iyalToels da aseve SoTa rusTavels da Tamaris istorikoss). amas „wyobilsityvaobac“ gvidasturebs, romelSic mwerlobis antoniseuli farTo gagebis mTavari kriteriumi sibrZnis siyvarulia.

 

„rabam satrfo ars xseneba kacTa brZenTa,

romelni sibrZnes equemdebarnes wrfelad,

rameTu sibrZne gonebisa da zraxvis

mecnierebis Tana SeerTebulebs!

amisaTvis vinca iZies, hpoves madli!“ (bargationi 1980: 251)

 

antonis literaturuli prioritetebi naTlia: wyobilsityvaobis meSvide nawilSi jer saeklesio moRvaweebi arian dasaxelebuli, mere ki saero. A „aRarca maTi xseneba davidumo,/ romelni sibrZnis quemdebarebi sTqmides/ eris kacTani saqebelTa werilTa“ (bagrationi 1980:280). petriwisgan gansxvavebiT, romelsac antoni 12 aRfrTovanebul iambikos uZRvnis, SoTa rusTaveli erTi iambikoTia Seqebuli. roca undodao, SoTa „RmrTis-metyuelica maRal“ iyoo, ambobs antoni, magram „amaod dahSura, sawux ars eseo“ – amaod daSvra, radganac Tavisi niWi da sibrZne („SoTa brZen iyo, sibrZnis moyuare friad…ucxo sakvirvel piitikos mestixe;) „RmerTis metyuelebas“ ar moaxmara. (aRsaniSnavia, rom antoni CaxruxaZes SoTaze maRla ayenebs da mas ritor-mestixeTa gvirgvinadac moixseniebs). udavod, gadamwyveti faqtori antonis poetikaSi ara gamoxatvis, aramed Sinaarsis plania. xolo Sinaars antonisaTvis literaturis sagani gansazRvravs. magaliTisaTvis sulxan-sabasadmi miZRvnil iambikos moviyvan: „sabas ar vaqeb, amad viTarmed / ese eklesiasa wmindasa mter ganudga, WinaaRmdeg-mbZol eqmna WeSmaritebas; ... magra Sairni misni saqebloben:/ SairTa vaqeb, sadac ara laTinTa/ ganxeTqileba an Sehyria wvaleba;/ ucxo ars igi saqebell piitika, raca soflioT gamoTqua suxlan-saba.“ (bagrationi 1980: 282). antonTan arsebobs korelacia stila da sagans Soris: erTis mxriv brZnad metyvelebis ena maRali stilia, meores mxriv ki is rac maRali stiliT ar aris dawerili adekvaturad ver gadmoscems „sibrZnes“. gasagebia, rom antonisTvis mniSvnelovani (da gadamwyveti) faqtori marTlmadideblobasTan sruli konformulobaa. antoni udavod gamoxatvis donesac didad afasebs, Tumca es misTvis Sefasebis gadamwyveti faqtori ar aris. antonisaTvis literaturis funqcia marTlmadideblobasTan sruliad konformuli brZnad-metyvelebaa, romlis enac swored is maRali stilia, romliTac antoni TviTon sargeblobs Tavis SromebSi. aqedan gamomdinareobs rogorc literaturis (antoniseuli gagebiT), ise maRali stilis sakraluri statusi, swored imitom, rom antonis gagebiT literaturis funqcia RvTaebrivi WeSmaritebis (adekvaturi stiliT) gamoxatvaa. aseT Sexedulebas pirdapir mivyevarT enis ideologizaciis sakiTxTan, romelic qarTul konteqstSi udides mniSvnelobas iZens da antons garkveul tradiciul konteqstSi aqcevs. es tradicia qarTul kulturaSi giorgi merCuledan moyolebuli arsebobs, rodesac qarTuli, rogorc liturgikuli da maSasadame sakraluri ena qarTlis teritorias sazRvravs da gansazRvravs. Semdegi etapi ioane zosimes ukavSirdeba, romelic qarTul enas berZnulTan erTad sakralur statuss aniWebs, Semdegi etapi ki aTonelTa da petriwis moRvaweobas ukavSirdeba.

sami stilis Teoriam, romelzec antoni Tavis pirvel gramatikaSi da ritorikaSi saubrobs, didi gavlena iqonia qarTuli saliteraturo enis normebis SemuSavebaze da XIX saukunis samocian wlebSi mamaTa SvilTa brZolis mTavari sagani gaxda.[6] Aantonis gamgZelebeli platon ioseliani iyo. swored am ori „gramatikosis“ gavlenas ganicdida „mamebis“ Taoba. Mme-19 saukuneSi antonis sami stilis Teoriam garkveuli cvlileba ganicada. „arqaistTa“ ori banaki, romelic ilias daupirispirda, „ukiduresnic“ da „saSualonic“ sam „enas“, eklesiurs, darbaislurs da xalxurs gansaxvavebdnen. (gawerelia 1948:111-112).  antonis maRali stilis sakralur implikacias swored maRali stilis „saeklesio“ enad monaTvla adasturebs da agrZelebs. „ukiduresTa“ warmomadgenlebis, platon ioselianis da grigol orbelianis (gawerelia 1948:112) argumentacia aseTia: a)„eklesiuri“ mwerloba saeroze maRla dgas, b) qarTuli saero literatura momdinareobs saeklesio qarTulidan, romelic berZnuli gramatikis da ritorikis wesebiTaa agebuli.[7] „enaman aman dabada ena rusTavelisa, SavTelisa, CaxruxaZisa...“ (ioseliani) g) qarTuli ena aris „umaRlesi“ laTinuris da rusulis, rogorc ufro Zveli saeklesio ena, da „eklesiisa qaristesaTvis Semzadebuli“. qarTuli saliteraturo ena sakralur safuZvlebTan – berZnulTan, rogorc saxarebis da wminda mamaTa enasTanaa dakavSirebuli.[8] swored aqedan gamomdinareobs misi Secvlis SeuZlebloba: „...enis Tviseba myofobs maradis Seuryevlad. Eena ar aris mogonebuli erTisa visganme, rom meoresa SeeZlos Zirianad Secula misi“ (orbeliani…1959:323).[9] d) qarTuli saliteraturo ena sabolood Camoyalibebuli da Tanamedrovea. „В них целое море красот слова, и не устаревшаго, как думают некоторые, а языка установившагося окончательно, современного, и пока еще не исцезшаго…” (ioseliani). e) xalxis, „masis“ ena verasodes gaxdeba literaturuli[10] (ioseliani 1871:53-54). v) arsebobs pirdapiri korelacia enas da orTografias Soris: "замечательна самостоятельность языков или словесностие его как в алфавите его из всех алфацитоц языков, древних и новых самом полнейшем  на изумление лингвистов европейских,так и в самом употреблении слов и способе воплощения мысли  по образам, данным народу от начала появления письменности за 3 век до Р.Х."  (gawerelia 1948:112).[11]

 

qarTul ritorikul tradiciaSi qarTuli literaturuli enis „Rirebuleba“ swored misi marTlmadideblobasTan kavSiridan gamomdinareobs, romelic mas sakralurobas aniWebs. swored aqedan gamomdinareobs misi srulyofilebis pretenzia da Secvlis SeuZlebloba. ilia WavWavaZis erTi SexedviT „udanaSaulo“ Seteva revaz erisTavze da ufro rusul vidre qarTul sentimentalur skolaze sinamdvileSi qarTuli ritorikuli skolis sakraluri implikaciebis aqtualizacias axdens. es tendencia gamoikveTa rogorc „mamaTa“ pasuxSi ilias statiaze (gansakuTrebiT barbare jorjaZesTan, romelic ilis swored ritorikuli argumentebiT ekamaTeba) da ilias „pasuxSi“, sadac is ukve pirdapir utevs ara marto qarTul ritorikul tradicias, aramed zogadad ritorikas, rogorc literaturis struqturirebis princips. gramatika, ritorika da poetika, rogorc enis da literaturis struqturirebis principi garkveul wesrigTan aris dakavSirebuli. amgvari struqturirebis forma Tavis TavSi SemWidrovebuli formiT metastruqtul birTvs atarebs, romelic gaSlili formiT garkveul kosmogonias gvaZlevs. qarTul ritorikul tradiciaSi es birTvi ara marto sakuTriv enobriv da literaturul sakiTxebTanaa dakavSirebuli, aramed aseve qarTuli Sua saukuneebis samyaros gamoxatavs. Eam samyaros SesaZloa bolo gamomxatveli dimitri yifiani iyo. iliaze erTi wliT adre, 1860 wlis ciskris ianvris nomerSi, dimitri yifiani werda: „... romelic xalxi Tavis enas gadaiviwyebs, imas xalxis saxeli aRara hqvia ra, mniSvneloba da pativi sruliad aRara aqvs ra da qveynierebasi ise gamowydeba, rom imisi saxsenebelic aRara darCes ra, - da ara Tu marto TviTon gamowydeba es xalxi, - Tvis sasiqadulos mama-papaTa xsenebasac ise gaaqrobs, rom qveyanazed aravin icodes aRarc imaTi sarwmunoebisTvis moRvaweoba, aRarc imaTi xan mterTagan wameba da xan mterzed Zlevamosili gamarjveba...sruliad araferi, rac rom sulis gamwmendeli da aRamaRlebeli aris kacisaTvis, gulis gampatiosnebeli, RvTis sarwmunoebazed da xelmwifis erTgulebazed mtkiced dayenebuli.“[12] dimitri yifianis triada ena – sarwmunoeba – taxtia. mefoba (Königtum), da sarwmunoeba, rogorc yvelaze mniSvnelovani saidentifikacio markerebi, da ena, romelsac sakraluri statusi aqvs miniWebuli da romelic ara marto saxelmwifo sazRvrebs „adgens“ (rogorc giorgi merCulesTan), aramed istoriuli da kulturuli mexsierebis mediumia. ritorikis aseTi farTo implikaciebis gamo literaturuli polemika sakuTriv literaturul sazRvrebs gascda da iliasTan zogadad qarTvelTa vinaobis (identobis) da qarTuli saxelmwifoebriobis radikalurad axali, sekularuli gaazrebis forma miiRo. riTi iyo gamowveuli ilias aseTi radikaluri da gabeduli proeqti?

 

ilias reforma

 

rogorc davinaxeT, „mamaTa“ TaobisaTvis orTografia uSualod aris dakavSirebuli gamoxatvis formebTan da masac metad Tu naklebad sakraluri statusi aqvs miniWebuli. Zveli orTografiis dacva, iseve rogorc axali orTografiis damkvidrebda gacilebiT ufro farTo msoflmxedvelobrivi kategoriebis aqtualizacias axdens. „mamebis“ Taobis ucvlelobaze orientirebul gramatikas, ritorikas, poetikas da Sesabamisad maT inherentul msoflmxedvelobas ilia progresis ideas upirispirebs. ilias azriT, ena viTardeba da icvleba „kerZo pirsaviT“ da amitomac „axali ena Zvels enas ar Hgavs, rogorc axali kaci ar hgavs Zvel kacsa“. („WavWavaZe 1986:37). enis cvlileba xelovnuri procesi ar aris, is uSualod aris dakavSirebuli saqarTvelos istoriasTan, iliasaTvis enis Secvla aucileblobaa: „iqneba fiqroben, rom Cveni literatura ar aRsdgeba, Tu ar ganimeora Tavis ganviTarebaSi warsul droTa sicrue da cTomileba?! ... ras mama-papas uqnia, is Cven uda vqnaTo, - eg CineTis filosofia aris; Tu magas mivyvebiT, Cvenc CinebsaviT SevsdgebiT erT alagzed da win fexs ver wavsdgavT“.Gistoriis, rogorc progresis gaazrebiT ilia erTis mxriv axali drois (Moderne) konteqstSi eqceva, meores mxriv ki saqarTvelos istoriss fundamentur gadaazrebas uyris safuZvels. Tavdapirvelad yuradRebas zogad konteqstze SevaCereb. germaneli filosofosi karl loeviTis Teziss Tu daveyrdnobiT, axali drois istoriis filosofia progresis universalur warmodgenazea koncentrirebuli da Tavis mxriv qristiuanul „istoriis Teologiis“ sekularizaciis Sedegs warmoadgens. am revoluciuri procesis dros progresi forzeungis adgils ikavebs, xolo adamiani, istoriis absoluturi subieqti, RmerTis adgils. miuxedavad amisa, istoriis Teologias da mis sekularul gamoxatulebas, progresis rwmenas droze saerTo, „futurocentristuli“ warmodgenaa aqvT. am modelis mixedvT dro Seuferxeblad da kumulatiurad miiswrafvis Tavisi momavali miznisaken. karl loeviTis azriT, am modelis gageba SeuZlebelia misi Tanamedroveobis iudeo-qristianul matricasTan dakavSirebis gareSe: „rom istoriis Tanamedrove filosofia momavali aRsrulebis bibliur rwmenas Seesabameba, da rom is esqatologiuri idealis sekularizaciiT mTavrdeba (loeviTi 1953:12). axali drois istoriis filosofias SenarCunebuli aqvs warmodgena, rom movlenebs mxolod maSin aqvT azri, rodesac isini raime mizans ukavSirdeba, romelic maT transcendencias axdens. ilias istoriis sekularizirebuli filosofiac aseve siuJeturia, oRond ilias aseve „futurocentristul“ siuJets gansxvavebiT zogadevropulisagan sruliad gansxvavebuli mizezebi aqvs. nebismieri movlena, romelic momavlisaken mimarTul „azrs“ ar emsaxureba, iliasaTvis zogadad azrs moklebulia. azri (idea) iliasaTvis rogorc istoriis aseve literaturis mamoZravebeli Zalaa, amiT ixsneba ilias mier gagebuli ritorikis, rogorc mxolod formaluri struqturis mimniWebel diskursis uaryofa: „sadac azri ar ari, iq ena, rac ar unda kargi iyos sul uqmia; ... mxolod erTi azri aZlevs enas enis mniSnelobas,... da Tqveni anbanT Teoria ki ara vici ras ityvis“. (WavWavaZe 1986:35). es zogadi azri (idea), romelic istorias amoZravebs da mis siuJets qmnis qarTul konteqstSi konkretdeba: is „SemkreblobiTi didebuli erTiani azri, romelsa yoveli Cvengani qarTvelobaSi unda xedavdes“ aris „mamuli“, romelic „mTeli xalxis samSoblos“ niSnavs.[13] termini „mamuli“ aRmosavleT da dasavleT saqristianoSi saerTo memkvidreobas eyrdnoba. mas Semdeg, rac pro patria mori-s antikuri warmodgena (mamulisTvis dacemuli raindebis heroizacia da apoTeozic ki) adreul qristianobaSi macxovris jvarcmis rogorc „srulyofili msxverplis“ paradigmiT ASeicvala, mamulis klasikurma emociurma Rirebulebebma renesansi dasavleT saqristianoSi XII-XIII saukuneebSi ganicada (ZiriTadad jvarosnuli omebis Sedegad), xolo bizantiasa da saqarTveloSi odnav ufro adre. „warmodgenam „mamulis“ Sesaxeb ... gadalaxa qalaqis Zveli sazRvrebi da daukavSirda nacionalur samefos, „samefo gvirgvins“, rogorc nacionaluri da teritoriuli erTobis xilul simbolos“ (kantoroviCi 1998:296). maSin, rodesac dasavleT evopaSi sekularizacia termini corpus misticum-is xalxze da „mamulze“ gadatana moxda, aRmosavleT saqristianoSi sakraluris matarebeli ara „mamuli“, aramed mefe iyo, ufro sworad ki mamuli da mefe erTmaneTTan iyo gaigivebuli. saqarTveloSi es mdgomareoba 1801 wels ruseTis mier saqarTvelos samefos gauqmebamde ucvleli iyo. saqarTvelos samefos gauqmeba ilia WavWavaZesTan istoriuli Tanmimdevrobis radikalur gawyvetas niSnavs da esqatologiur katastrofas utoldeba: „gaswyda jaWvi cxovrebis zed-miyolebisa, awmyosa da warsuls Soris Castyda xidi, Semdegs saTave da dasabami mouwyda ... bunebrivi orkeci dena cxovrebisa Sedga, GgaCerda“. am esqatologiurad gagebul istoriul katastrofas identurobis dakargva mohyveba. „raki warsulsa damaSindel awmyos Sua dedamiwa gairRva, warsul anderZebTan erTad yvelaferi davkargeT. isic ki daviviwyeT,  - vina varT da rani varT“. identobis dakargva iliasaTvis enis dakargvasac niSnavs. statiaSi „oriod sityva“ (1866-1876) ilia unugeSo daskvnamde midis: qarTvelobac da qarTuli enac dakargulia: „sadRa aris exla qarTuli ena? an gvindaRa qarTuli, roca Cven TiTon Cven TiTon Cvenda dasaRupavad qarTvelobaze xeli aviReT? gonebiT rom aRar vscxovrobT, qarTul enas azrs rogorRa gamovaTqmevinebdiT?“ („WavWavaZe 1986:74). ena „damunjebulia“, imitom rom azri – „mamulis“ ideis gamoxatva aRar SeuZlia. am esqatologiuri katastrofis Semdeg ilia WavWavaZisaTvis amocana arc meti arc naklebi axali, Zvelisagan Tvisobrivad gansxvavebuli saqarTvelos Seqmnaa, rac, iliasave metaforul doneze Tu davrCebiT, kosmogoniur aqts utoldeba.[14] es kosmogoniuri aqti pirvel rigSi axali enis Seqmnas gulisxmobs, romelsac sruliad konkretuli mizani aqvs: „mamulis“ ideis gamoxatva. ilias „kosmogonia“ literaturuli proeqtis saxiT xorcieldeba.[15] „mamuli“ literaturis wiaRSi ibadeba, ufro sworad ki iqmneba. ilias TqmiT, swored mwerlobiT „daiwyo meore xana Cveni cxovrebisa“. (WavWavaZe 1986:185). Lam „meore xanis“ literaturis amocana mamulis dabadebaa literaturis sulidan. statiaSi „werilebi qarTuli literaturaze“ (1892) ilias axali qarTuli literatuis istoria, romelsac is aleqsandre WavWavaZiT iwyebs, swored am kuTxiT aqvs danaxuli. literaturis funqcias ilia swored imaSi xedavs, rom „qarTvels gulSi Causaxon mamuli, romelic JamTa viTaream uZrav qonebis saxelamdeRa daaqveiTa da daamdabla“ („WavWavaZe 1986:202).

progresis sekularuli siuJetsi rogorc qarTul, iseve rogorc mis zogadevropul versias Tavisi gmiric hyavs. es gmiri winaswarmetyvelia. herman koeni SeniSnavs, rom Tanamedroveobis istoriis filosofia da misi warmodgena istoriis erTianobaze profetizmis warmonaqmnia“ (koeni 1919:307) sekularizaciis proces maqs vebersac, romelic winaswarmetyvelis (Prophet) da mRvdelmsaxuris (Pirester) figurebs ganasxvavebs, ebraul profetobasTan aqvs dakavSirebuli. mRvdelTmsaxuri veberTan wminda tradiciis damcvelia, winaswarmetyvelis avtoriteti pirad gamocxadebas an sakuTari qarizmis avtoritets eyrdnoba. wmindani personaluri qarizmis matareelia, romelic Tavisi misiis ZaliT religiur swavlebs an RvTaebriv brZanebas winaswarmetyvelebs A(veberi: 1954). am models saqarTveloze Tu gadmovitanT, iolad davinaxavT, rom „mamebi“ funqcionalurad Zveli literaturis da misi inherentuli istoriis filosofiis „mRvdelmsaxurebi“ arian, xolo ilia, aseve funqcionalurad, „winaswarmetyveli“. ilias rogorc poeturi ise publicisturi Semoqmedeba winaswarmetyvelis siuJets araerTxel ubrundeba. ilias erT-erTi pirveli Targmani puSkinis „winaswarmetyveli“ iyo. ilias „poeti“ aseve profetuli figuraa. („RmerTTan misTvis vlaparakob, rom waruZRve wina ersa“). statiaSi „saqarTvelos moambezed“ winaswarmetyvelis sinonimad geniosi gvevlineba. ilia samocianelTa Taobas akisrebs geniosis-winaswarmetqvelis funqcias. es funqcia iliasTan orgvaria: erTis mxirv geniosi demiurgia da kosmogoniuri aqtis  dramatul momentSi Cndeba. „xSirad mecnierebac da xelovnebac (...) uRononi arian erTob cxovrebis mosavlis cxovrebaSi moyvanisaTvis. Tumca zogierTs axsnian, zogierTs gagvagebineben, magram ufro bevrs ver dasdeben Rirebul fassa, ver dauniSvnen Sesaxvedrs da Sesafers adgilsa. … ar aris xeli rom dasZras pirveli qva Zvelis Senobisa, dagaamagros pirvelive qva axlis saUirkvelSia. saZirkvelis amoyvanaa Zneli, Torem sxvas isinic gaakeTeben. saZirkvelis amomyvanelic ar daigvianebs xolme mosvlas. maSin gamoCndeba geniosi“ (WavWavaZe 1986:56). meores mxriv ki geniosi xalxis winamZRolia: „Sorsmxedveloba, droebazed ufloba marto geniosis saqmea. Ggeniosi rogorc beladi win miuZRvis xalxsa da unaTebs Tavis Wkuis sxiveiT gzasa“ („WavWavaZe 1986:52). literaturuli enis gamartivebis moTxovna swored aqedan gamomdinareobs. statiaSi „saqarTvelos moambezed“ daxatul siuJetSi, literatura da xelovneba geniosi memkvidreebi arian, xolo literaturis da xelovnebis mizani Tavis mxriv, xalxisaTvis istoriis „azris“ (ideis) axsnaSi mdgomareobs, am mxriv literatura genioss da xalxs Soris mediumis funqcias asrulebs. xalxis mier aTvisebuli geniosis azri dialeqtikur wres kravs, da istoriis Semdeg dramatul etapze geniosi isev xalxis wiaRidan ibadeba.

 

anton I gramatika da ritorika garkveul samyaros gamoxatavs, romelis realoba ilias periodSi ukve aRar arsebobs. es rRveva ara evoluciis an revoluciia, aremed esqatologiurad gagebuli politikuri katastrofis Sedegi iyo. bagrationebis samefos da axal saqarTvelos Soris ilias azriT Tanmimdevroba Sewyvetilia. am or saqarTvelos radikaluri cezura mijnavs. „Zveli“ ena, romelic am realobis aRsawerad gamoiyeneba, iliasaTvis ara marto moZvelebulia, aramed „damunjebulic“, faqtiurad mkvdari enaa.Aamitomac srulebiTac ar aris gadaWarbebuli mamaTa da SvilTa brZolis periodSi barbare jorjaZis polemikurad nasroli sityva, „WavWavaZe ... axali ena daubadebia“-o (jorjaZe: 1861). ilia axali eniT swored axal samyaros da mis centrs, „mamuls“ amkvidrebs. Cveni statiisaTvis mniSvnelovania ramdenime fundamenturi Canacvleba, romelic literaturis wiaRSi axali saqarTvelos Seqmnis procesSi xdeba. Tu antonis gramatikasa da ritorikaSi literaturis funqcia „RvTaebrivi WeSmaritebis“ gamoxatvaa, iliasTan literatura radikalurad gansxvavebul funqcias iZens. literaturis funqcia „mamulis“ ideis gamoxatva xdeba. „mamuli“ ikavebs RvTaebrivi WeSmaritebis adgils, swored am Canacvlebis xarjze xdeba mamulis sakralizacia da misi Semdgomi transformacia sekularul „mamulis“ religiad.[16] ilias naraciaSi „aRdgenili mamuli“ Sobs „mamulis siyvaruls“ da „mamuliSvilobas“. mamulisTvis Tavdadeba yoveli mamuliSvilis centralur Rirebulabad, umaRles valdebulebad da miznad cxaddeba. Aam modelSi mniSvnelovania ara marto martvilobis qristianul paradigmaze dayrdnoba, aramed ufro Zveli, fundamenturi kavSiri sakralursa da msxverpls Soris: msverpli iZens erovnuli erTobis makonstituirebeli faqtoris funqcias esqatologiur brZolaSi (burkerti 1997:16). mamuliSvilis apoTeozi mis mamulisTvis Tavdadebas gulisxmobs, gmirad aqvecs mas da gzas uxsnis „zeciur saqarTveloSi“, sekularul samoTxeSi. romelSic ukvdaveba istoriaSi gadmotanili.

Semdegi mniSvnelovani Canacvleba mefis figuras exeba. 1801 wlis katastrofis Semdeg is sakraluri adgili, romelic qarTul politikur TeologiaSi bagrationTa dinastias, mefes ekava, dacarielda. am mxriv, sekularizaciis konteqsti saqarTveloSi dasavleT evropulisgan da rusulisgan gansxvavdeboda. poetis, ufro gvian ki xelovanis da inteleqtualis gaigiveba suverenTan dasavleT evropaSi maRali da gviani saSualo saukuneebis politikuri Teoriebis paralelurad mimdinareobs. amasTanave, yvelaze gvian dantes Semdeg cnobili ekviparatio poetisa suverenTan ara marto antikur magaliTebs eyrdnoba aramid iustinianes samarTalsac (kantoroviCi 1998:343). evropuli ganmanaTleblobisagan gansxvavebiT, qarTvel inteleqtualebs samefo karisa da eklesiis winaaRmdeg brZola ar mouxdaT. saqarTveloSi sekularizacias revoluciuri gziT siaruli ar mouxda da faqtiurad cariel, urfo sworad ki dacarielebul adgilas daido bina. Mmefis sakralur adgils iliasTan poeti-winaswarmetyveli-geniosis sekularuli figura ikavebs, romelic aseve „mamulis“ sekularuli „religiis“  ponifex maximus-is    funqciebs iTavsebs.[17] iliam samociani wlebidan moyolebuli qarTvelobis axali paradigma Seqmna, romelic „mamaTa“ maRali, saeklesio stilis desakralizaciiT daiwyo da sakraluris cnebis „mamulze“ gadmotaniT damTavrda. am paradigmaSi „mamulma“ centraluri adgili daikava, xolo ena, romlis wiaRidanac mamuli iSva, misi „ideis“ gamomxatveli gaxda. ilias sekularizaciuli proeqti erTis mxriv evropidan importirebul progresis sekularul ideas ukavSirdeba, romelic ilias publicistikis erT-erT centralur motivad gvevlineba, meores mxriv ki am modelis qarTul realobaze aplikacias, romelic sakralurobis topologiur konstelaciis kosmogoniuri mniSvnelobis rekonfiguracias gulisxmobs da sarwmunoebis desakralizaciasa da naconaluris sakralizaciaSi vlindeba. Aam mxirv ilias gviandeli recefcia, ara marto rogorc „saqarTvelos ugvirgvino mefis“, aramed „saqarTvelos mamis“[18] swored ilias siuJetis eqsplikacias warmoadgens.[19]

 

 

 

literatura:

 

andronikaSvili 2007: Zaal Andronikashvili, „Ilia Tschawtschawadze und die Vaterlandsreligion georgischer Dichter“, wignSi: Sigrid Weigel, Märtyrer, Frankfurt am Mein 2007 (ibeWdeba)

babunaSvili 1963: elene babunaSvili, sami stilis Teoria qarTul mwerlobaSi, Tsu Sromebi 96, 1963w.

bagrationi 1980: anton bagrationi, wyobilsityvaoba, Tbilisi 1980

bagrationi 1997: anton pirveli, qarTuli gramatika, Tbilisi 1997

burkerti 1997: Walter Burkert, Homo Necans. Interpretation altgriechischer Opferriten und Mythen, Berlin New York 1997.

gawerelia 1948: akaki gawerelia, literaturuli narkvevebi, Tbilisi 1948.

veberi 1954: Max Weber, Wirtschaft und Gesellschaft, Tübingen 1954

ioseliani 1869: platon ioseliani, sityva sayovelTaod sauwyebeli wignTa qarTulad eWudisa gamo, ciskari 1869 marti.

ioseliani 1871: platon ioseliani, Путевые записки от Тифлиса до Мцхеты, tfilisi 1871.

kantoroviCi 1998: Ernst Kantorowitcz, Die Götter in Uniform, Götter in Uniform. Studien zur Entwicklung des abendländischen Königtums. Stuttgart 1998

koeni 1919: Hermann Cohen, Die Religion der Vernunft aus den Quellen des Judentums, Leipzig 1919.

kekeliZe 1960: korneli kekeliZe, qarTuli literaturis istoria t.I, Tbilisi 1960.

kiknaZe 2001: zurab kiknaZe, saqarTvelo aTaswleulebis mijnaze, Tbilisi 2001.

kiknaZe 2001a: zurab kiknaZe, „ilias mamuli“ krebulSi: zurab kiknaZe, saqarTvelo aTaswleulebis mijnaze, Tbilisi 2001.

laxmani 1994: Renate Lachmann, Die Zertsörung der schönen Rede. Rhetorische Konzeption und Konzepte des Poetischen, München 1994.

loeviTi 1983: Karl Löwith, Weltgeschichte und Heilsgeschehen. Die theologischen Voraussetzungen der Geschichtsphilosophie. Sämtliche Schriften II.

maisuraZe 2007: giorgi maisuraZe, „mamuli“ da „qarTvlis deda“ (sekularuli simbolika ilia WavWavaZis poetur TxzulebebSi) amave krebulSi

maramao 1999: Giacomo Maramao, Die Säkularisierung der westlichen Welt, Frankfurt am Main und Leipzig 1999.

meunargia 1937: iona meunargia, ilia WavWavaZe. (mogonebani), Tbilisi 1937

orbeliani 1959: grigol orbeliani, TxzulebaTa sruli krebuli, Tbilisi 1959.

petriwi 1937: ioane petriwis Sromebi, t.II, Tbilisi 1937

Jetneti 2001: Gérard Genette, Paratexte. Das Buch vom Beiwerk des Buches, Frankfurt am Main 2001.

yifiani 1860: dimitri yifiani, (baqar qarTleli), ciskari 1860w. ianvari.

Sineri 1976: Larry Shiner, The Meanings of Secularization, Internationa Yearbook for the Sociology of Religion III.

WavWavaZe 1986: ilia WavWavaZe, rCeuli nawerebi xuT tomad, t. III werilebi literaturasa da xelovnebaze, Tbilisi 1986.

jambakur-orbeliani 1879: aleqsandre jambakur-orbeliani, qarTuli ubnoba anu wera, tfilisi 1879

jorbenaZe 1987: b. jorbenaZe, balavari mwerlobisa, Tbilisi 1987.

jorjaZe 1861: barbare jojraZe, pasuxis pasuxi, ciskari, seqtemberi 1861

 

.

 

 

 

 

---

[1] ix. diskusia „ena, mamuli sarwmunoeba“ (kiknaZe 2001:13-25).

[2] ilia WavWavaZe sekularizaciis konteqstSi pirvelad zurab kiknaZem moixsenia. ix. kiknaZe (2001a:28-52) aseve (maisuraZe 2007).

[3] (Sineri 1976:51da Semdegi). zogadad sekularizaciis istoriisaTvis ix. (maramao 1999).

[4] am konteqstis dasadgenad germanel slavists da kulturis mkvlevars renate laxmans davesesxebi (laxmani 1994:284-305).

[5] Epigrafebis mniSvnelobis Sesaxeb ix. (Jeneti 2001)

[6] „antons gramatikis mixedviT daiwera yvela qarTuli gramatika, romelic ki me-19 saukunis pirvel naxevarSi Seiqmna. Antonis mZlavr gavlenas ganicdidnen qarTuli leqsisi iseTi ubadlo ostatebi, rogoric iyvnen Cveni romantikosebi: al. WavWavaZe, nik. barTaSvili, gr. Orbeliani.“ (babunaSvili 1963: 26)

[7] grigol orbeliani bevrad ufro radikaluria rogorc Teoretikosi. Akaki gawereliam aCvena, rom misi Teoria TiTqmis srulad imeorebs platon ioselianis argumentacias. Sainteresoa gansxvaveba grigol orbelianis „oficialur“ stils da misi werilebis stils Soris, romlebsac literaturuli faqtis statusi ar aqvT da amitomac „Cveulebrivi“ eniT aris dawerili.

[8] „Cuen, didad ucodinarTa qarTulisa enisa, vin moguca is ufleba, rom esreTis gabedviT, esreTis kadnierebiT, uarvyoT, gadavagdoT da Sevhscualod is wesi, is kanoni, romelica dahsdues Cuenisa enisaTvis didad mecnierTa RramatikosTa, TviT enisa Tavisebisave gamokuleviTa; romelTagan saberZneTidan Zuelad gadmotanii hswavla da xelovneba Cuensa mxaresSi Rrmad iyo danergili da gardafenili mTlad saqarTveloze; romelTaca siriis da berZnulis eniT gadmoiRes qarTulad saRmrTso werili esreTis mSuenier sityuaobiTa da ZlerebiTa; da romelTagan dawesebuli kanonni vere Seshcuales verca SavTelma, verca CaxruxaZem da verc TviT rusTavelma? Anton kaTalikosma, didad mcodnem qarTulisa enisa, ara Tu daaklo, aramed miumata aso ф.“ (orbeliani 1959:317)

[9] „ena qarTvelTa, ekklesiisaTvis qristesa Semzadebuli, umetes da ukeTesad romaelTa anu laTinTa enisa, aris Rirsi gafrTxilebisa da dacvisa. da qarTvelTa wmindaTa mamaTa cxovrebisa aRmwerelTa. viTarca mcodne vityvi gabedviT, laTinTa enisa, berZnulisa da rusulisa, viTarca mTavarTa enaTa, erTTa didTa ekklesiisaTvis SemzadeulTa, romel ena qarTvelTa mravliT umciresi berZnulisa, aris mravliT umaRlesi orTa sxvaTa, mxolod ekklesiurisa mwerlobisa gamo. sxvani saeroni mwerlobisa wignni iwerebodnen ara egoden ZliaeriTa da tkbiliTa eniTa“ (ioseliani 1869:1-2).

saSualoTa poetikaSi (al. orbeliani, aleqsiev-mes xievi, barbare jorjaZe, g. baraTavSvili (gawerelia 1948: 112) sami stili SenarCunebulia: saRmrTo werili anu eklesiuri, mdabiruri anu darbaiselT ubnoba da glex kacebis ena, Tumca saRmrTo werilis enaze wera SeuZleblad miaCniaT: „viciT meti kargi ena aris qarTuli saRmrT werli, magram ra uyoT, aba rogor iqcneba amis SemoReba?“ (orbeliani 1879:174-175) amitomac, literaturis enad „darbaiselT enas“ irCeven. Yvelaze lapidaruli formiT argumenti, romelic platon ioselianTan da grigol orbelianTanac gvxvdeba barbare jorjaZes aqvs gamoTqmuli. „enas, Cvens mama-papaT, darbaislurs enas arc amaRleba arc damdableba eWirveba. Cveni ena didi xania sisruleSia moyvnali, mxolod gza abnevia am enas Tqvenebr mweralT wyalobiT“ (jorjaZe 1861:155-156).

[10] "Ни славянский перевод, ни латинский Вугата, ни немецкий Лютера, ни французский de-Saci, ни итальянский Jiovani Диодати псалмов, не могут оспаривать права превосходства и изящества у перевода грузинского... Искатели поэзии грузинского слова как в псалмах, так вообще в церковных книгах, найдут лучшие и богатые образцы выражений поетических. В них целое море красот слова, и не устаревшаго, как думают некоторые, а языка установившагося окончательно, современного, и пока еще не исцезшаго, в устах народа, конечного книжнаго Lettre, как выражаются французские писатели.

Язык массы, всегда и у всех народов, был и будет не литературным." (ioseliani 1871:53-54).

[11] platon iosalinis Sexedulebebs imeorebs grigol orbelianic: „iSviadsa enasa aqus iseTi sruli ana-bana, rogorc qarTuls“ (orbeliani…)

[12] Baqar qarTleli (dimitri yifiani), ciskari, ianvari 1860, gv. 4-5.

[13] „mamulis“ mniSvneloba iliasTan SesaniSnavad aqvT danaxuli zurab kiknaZes statiaSi ilias mamuli (kiknaZe 2001) da giorgi maisuraZes statiaSi „‚mamuli‘ da ‚qarTvlis deda.‘ (sekularuli simbolika ilia WavWavaZis poetur TxzulebebSi).“ (amave krebulSi). ilias „mamulTan“ dakavSirebul mosazrebebSi ZiriTadad maT daskvnebs daveyrdnobi.

[14] es procesi SesaniSnavad aqvs naCvenebi giorgi maisuraZes statiaSi „‘mamuli‘ da ‚qarTvlis deda‘“.

[15] Sead. giorgi maisuraZe, “iliasTan mamuli…naratiuli strategiaa”

[16] Sead. (kiknaZe 2001) da (maisuraZe 2007).

[17] es warmodgena mwerlis da xelovanis Sesaxeb saqarTveloSi XX saukunis damlevamde aqtualuri iyo.

[18] TviTon ilia misi siuJetis amgvar wakiTxvas sakmaod ironiulad ekideboda. iona meunargias moTxrobili aqvs, rogor sTxova eqvTime xelaZem ilias anton furcelaZisa da niko diasamiZis Serigeba. „me ra varo“? hkiTxa ilam. „saqarTvelos mama xar...“ upasuxa xelaZem. „me sakuTari Svili ver gamikTebia da saqarTvelos mamoba rogor unda gavuwioo?“ miugo iliam (meunargia 1937:47).

[19] ilias recefciisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs mis kanonizacias 1987wels. amasTan dakavSirebiT ix. (andronikaSvili 2007).